Straipsnyje analizuojamas skaitvardžių morfosintaksinis elgesys baltų kalbose, remiantis Corbetto (1978a; 1978b) siūlomu modeliu slavų kalboms. Parodoma, kad šį modelį, norint pateikti išsamų baltų kalbų sistemos aprašą, reikia modifikuoti ir plėsti. Daugiausia siūloma naudotis pirminiu ir antriniu posūkio punktu (Primary and Secondary Turning Point), kurių pirmasis siejasi su sintaksiniu, antrasis – su morfologiniu pakeitimu. Ši analizė išryškina daug specifinių baltų kalbų ypatybių, palyginti su kitų kalbų (ypač slavų) sistemomis. Dabartinių baltų kalbų duomenys patvirtina Corbetto „squish“ hipotezę ir kitus universalius teiginius, nors abi kalbos – tiek lietuvių, tiek latvių – rodo labai archajišką situaciją. Lietuvių kalba yra konservatyvesnė nei latvių kalba tiek sintaksinio, tiek morfologinio pakeitimo atžvilgiu. Lietuvių kalboje „squish“ visai nėra, tuo tarpu latvių kalboje jau matome pirmuosius jo požymius. Kontrastyviniu požiūriu dabartinė lietuvių kalba, rodanti stiprų pasidalijimą tarp būdvardiškųjų ir daiktavardiškųjų skaitvardžių, yra daug panašesnė į senąją bažnytinę nei į bet kurią šiuolaikinę slavų kalbą. Straipsnio pabaigoje galima rasti visų baltų kalbų skaitvardžių (įskaitant kelintinius, dauginius ir kuopinius) morfosintaksinio elgesio skaitvardžio ir daiktavardžio junginyje (NUM.-N. phrase) analizę. Skaitvardžiai skirstomi į grupes pagal savo elgesį ir išdėstomi nuo būdvardiškiausių (grupė a: lie. ir la. kelintiniai skaitvardžiai) iki daiktavardiškiausių (grupė i: lie. šimtas, tūkstantis, milijonas, milijardas bei kuopiniai skaitvardžiai).

Morpho-syntactic behaviour of Baltic numerals in the NUM.-N. phrase: Modern Lithuanian and Latvian

CERRI, ADRIANO
2010

Abstract

Straipsnyje analizuojamas skaitvardžių morfosintaksinis elgesys baltų kalbose, remiantis Corbetto (1978a; 1978b) siūlomu modeliu slavų kalboms. Parodoma, kad šį modelį, norint pateikti išsamų baltų kalbų sistemos aprašą, reikia modifikuoti ir plėsti. Daugiausia siūloma naudotis pirminiu ir antriniu posūkio punktu (Primary and Secondary Turning Point), kurių pirmasis siejasi su sintaksiniu, antrasis – su morfologiniu pakeitimu. Ši analizė išryškina daug specifinių baltų kalbų ypatybių, palyginti su kitų kalbų (ypač slavų) sistemomis. Dabartinių baltų kalbų duomenys patvirtina Corbetto „squish“ hipotezę ir kitus universalius teiginius, nors abi kalbos – tiek lietuvių, tiek latvių – rodo labai archajišką situaciją. Lietuvių kalba yra konservatyvesnė nei latvių kalba tiek sintaksinio, tiek morfologinio pakeitimo atžvilgiu. Lietuvių kalboje „squish“ visai nėra, tuo tarpu latvių kalboje jau matome pirmuosius jo požymius. Kontrastyviniu požiūriu dabartinė lietuvių kalba, rodanti stiprų pasidalijimą tarp būdvardiškųjų ir daiktavardiškųjų skaitvardžių, yra daug panašesnė į senąją bažnytinę nei į bet kurią šiuolaikinę slavų kalbą. Straipsnio pabaigoje galima rasti visų baltų kalbų skaitvardžių (įskaitant kelintinius, dauginius ir kuopinius) morfosintaksinio elgesio skaitvardžio ir daiktavardžio junginyje (NUM.-N. phrase) analizę. Skaitvardžiai skirstomi į grupes pagal savo elgesį ir išdėstomi nuo būdvardiškiausių (grupė a: lie. ir la. kelintiniai skaitvardžiai) iki daiktavardiškiausių (grupė i: lie. šimtas, tūkstantis, milijonas, milijardas bei kuopiniai skaitvardžiai).
Cerri, Adriano
File in questo prodotto:
Non ci sono file associati a questo prodotto.

I documenti in IRIS sono protetti da copyright e tutti i diritti sono riservati, salvo diversa indicazione.

Utilizza questo identificativo per citare o creare un link a questo documento: http://hdl.handle.net/11568/498288
 Attenzione

Attenzione! I dati visualizzati non sono stati sottoposti a validazione da parte dell'ateneo

Citazioni
  • ???jsp.display-item.citation.pmc??? ND
  • Scopus ND
  • ???jsp.display-item.citation.isi??? ND
social impact